paskelbė on Birželio 26, 2020
6 peržiūros

Birželio 26-ąją Antakalnio kapinėse Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nariai, paminėjo bendražygio ir ideologo, Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko dešimtąsias mirties metines.

Antakalnio kapinėse prie paminklo, skirto atminti Anapilin iškeliavusį Prezidentą kalbėjo ambasadorius Antanas Vinkus – ilgametis Prezidento A. M. Brazausko bendražygis.

„Tauta mylėjo Jus. Mylėjo už Jūsų nuoširdumą, mylėjo už Jūsų pasiaukojamą darbą, už mokėjimą komunikuoti, bendrauti. Jūs turėjote aiškų analitinį mąstymą ir geležinę valią. Kada Jūs važiuodavote į Maskvą, Jus lydėjo dukros, ir nežinojom, ar Jūs grįšite, buvo labai įtemptas laikotarpis – Jūs vaikščiojot ant ašmenų. Ir kada Jūs įrodinėjote Maskvai, kad Lietuvai reikia savarankiškumo, kada Jūs plėtėte eksportą, importą, investicijas, ir kada laikėtės savo pozicijos – Jus buvo pasiruošę atleisti. Džiaugiuosi, kad ėjau šiuo keliu kartu, buvau vienu iš tūkstančių Jūsų mokinių. Ir kol Dievas laikys toj žemėj, Jūsų vardo neužmiršime“, – sakė A. Vinkus.

A.M. Brazauskas 1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą bei tapo Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataru. Pirmojoje atkurtos Lietuvos valstybės Vyriausybėje A. M. Brazauskas ėjo Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigas. 1992 m. tapo Seimo Pirmininku ir laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Po visuotinių 1993 m. rinkimų A. M. Brazauskas tapo pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentu. Nė vienam kandidatui vėliau nepavyko pakartoti tokio rinkimų rezultato, A. M. Brazauską Prezidentu norėjo matyti per 1,2 mln. šalies rinkėjų. Vadovavo XII ir XIII Vyriausybėms.

Valstybės vadovas A. M. Brazauskas visuomet aktyviai dalyvavo sprendžiant ir inicijuojant Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimus. A. Brazausko rūpesčiu 1993 m. rugpjūčio 31-ąją  iš Lietuvos, anksčiau negu iš kitų Vidurio Europos šalių, pavyko išvesti paskutinius Rusijos kariuomenės dalinius. A. M. Brazausko prašymu pradėtos derybos dėl Lietuvos stojimo į NATO. 1995 m. inicijuotas šalies stojimas į Europos Sąjungą.

Vertinamas už diplomatiją ir nuoseklumą

Užsienio politikai vertino A. M. Brazausko poziciją, o kartu ir Lietuvos užsienio politiką kaip stabilią ir nuoseklią, o Lietuvos žmonės jį prisimena kaip tvirto charakterio, globėjišką ir šalies ūkiu besirūpinančią asmenybę. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) nariai, šviesaus atminimo A. M. Brazausko bendražygiai dalijasi prisiminimais apie Jo atliktus darbus, asmenines savybes.

 „Visą laiką, kol dalyvavo politikoje, A. Brazauskas buvo populiarumo viršūnėje. Niekada žemai nenukrisdavo. Žmonės vertino visą jo indėlį – nuo Sąjūdžio laikų, atsiskyrimo nuo Maskvos. A. Brazauskas buvo charizmatiška figūra, vertinamas dėl tvirto charakterio ir diplomatijos“, – pasakoja LR Seimo pirmininko pavaduotojas, LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas.

LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis sako: „Prezidentui Brazauskui labiausiai rūpėjo Lietuva, todėl Jo gyvenimas buvo labai sudėtingas. Bet mes dirbę kartu visuomet jautėmės Jo draugais. Jis mokėjo sutelkti bendražygius lemtingų įvykių sūkury..“.

„Labai daug bruožų galima išskirti. Jis mokėjo būti reiklus ir labai griežtas, bet nemokėjo ilgai pykti. Net ir tie žmonės ar politiniai personažai, kurie jį nuolatos pliekė ir kaltino nebūtomis nuodėmėmis neiššaukdavo jokių jo keršto nuotaikų.  Jis visuomet mokėjo įžvelgti reikalo esmę. Matydavo konkretumą už abstrakčių frazių ar tuščių lozungų. Įstrigo štai toks pasakymas: „Nepakanka mylėti Lietuvą, reikia mylėti ir Lietuvos žmones“, – prisiminimais apie A. M. Brazauską dalijosi Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

LSDD frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius: „Prezidentas buvo charizmatiška asmenybė – tą pripažįsta daugelis. Jo sugebėjimas bendrauti su įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonėmis daug kam paliko įspūdį – mokėjo jis ir pajuokauti, ir griežtesnį žodį, kai reikia, pasakyti. Išklausydavo kiekvieną, bet galutinį sprendimą priimdavo pats – pasvėręs, numatęs galimas pasekmes, tai turbūt ir buvo jo populiarumo paslaptis“.

Autoritetas, gebėjęs išklausyti ir tartis

Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė visuomet žavėjosi Prezidento nuoširdumu ir gebėjimu išklausyti paprastą žmogų.

 „A. Brazauskui buvo lemta tapti pirmuoju visuotinai išrinktu Lietuvos Prezidentu ypač sunkiomis sąlygomis – tautos supriešinimo, politinės nesantarvės sąlygomis. Valdžia jam buvo ne įrankis asmeninei šlovei, o galimybė užtikrinti demokratinę Lietuvos raidą, keisti požiūrį į valstybę, politiką. Imponavo jo kompetencija, autoritetas, savidrausmė, nekonfliktiškumas, sugebėjimas klausyti ir tartis. Žavėjo jo atvirumas ir nuoširdumas, gebėjimas jausti ir vertinti situaciją, pagarba žmogui, mokėjo paprastai bendrauti su kiekvienu, išlikti oriu ir garbingu. Lietuvos žmonės jį mylėjo“, – sako I. Šiaulienė.

Jos patarėja Irina Urbonavičiūtė, dirbusi A. M. Brazausko komandoje jam einant Ministro Pirmininko pareigas taip pat akcentuoja Prezidento mokėjimą išklausyti ir motyvuoti.

„Premjero pareigas ėjęs A. M. Brazauskas visuomet labai atidžiai išklausydavo specialistų nuomonę, nepriklausomai nuo jų statuso, kad ir eilinius. Tai vienintelis tokio aukšto lygio vadovas mano praktikoje, kuris mokėjo palaikyti ir paskatinti darbuotojus. Tuometinio Premjero geras žodis būdavo mums paskatinimas - sakydavo kad jis nematė tokios darbščios ir rezultatyvios komandos, kaip mūsų departamentas. Aš atsakydavau, kad priimu jo žodžius kaip avansą, bet komanda buvo labai patenkinta, kai perduodavau Premjero žodžius“, – prisiminimais dalijosi Seimo vicepirmininkės I. Šiaulienės patarėja Irina Urbonavičiūtė.

Paprastas, nuoširdus  ir žmogiškas

Seimo LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas Vytautas Kamblevičius prisiminė, kiek A. Brazauskui teko patirti. „Kai pasikeitus santvarkai pasipylė šmeižto banga, kai kas su juo elgėsi veidmainiškai ir nustojo bendrauti, aš pamenu, kad yra tekę anuomet su A. Brazausku kalbėtis jautriomis žmonėms temomis, jis tikrai išgyveno sunkų laikotarpį – bet jo sugebėjimas paprastai ir šiltai bendrauti nepaisant pareigų, tikrai neeilinis“.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, anuomet dirbusi Vaiko teisių apsaugos kontroliere sako, kad A.M. Brazauskas  tikrai vertino Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos darbą, domėjosi aktualiais su vaikų teisėmis susijusiais klausimais.

„Labiausiai įstrigo Algirdo Brazausko žodžiai, pasakyti likus pusmečiui iki jo išėjimo Anapilin: „Dabar, kai turiu daugiau laiko apmąstymams, aš suprantu, kad per mažai dėmesio skyriau vaikams“. Jo paprastumas ir nuoširdumas visada žavėjo“.

Parengė Evelina Basevičiūtė ir Evelina Butkutė-Lazdauskienė

Posted in: Partijos naujienos
Būkite pirmas, kuriam tai patinka